Kadastriniai matavimai
Žemės sklypų kadastriniai matavimai
Kadastriniai matavimai
Žemės sklypo kadastriniai matavimai liaudyje ne visai korektiškai dažnai vadinami „geodeziniais matavimais”. Atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus yra parengiamas tikslus žemės sklypo planas (žmonių dažnai minimas kaip geodezinis planas), kuriame yra informacija apie sklypo naudmenas, apribojimus, statinius ir kita. Parengtas žemės sklypo planas kartu su kitais dokumentais (nominalia verte, kadastro duomenimis ir kt.) sudaro kadastro bylą ir galutiniame etape savininko yra teikiamas VĮ Registrų centrui, kur visi šie duomenys yra panaudojami nuosavybei įregistruoti.
Preliminarūs matavimai ir kadastriniai matavimai
Pagrindinis skirtumas tarp šių matavimų yra tikslumas. Kadastrinių matavimų metu nustatytos sklypo ribos vietovėje ir planinėje medžiagoje skiriasi nežymiai ir tikslumas gali būti pasiektas iki 1 cm. Tuo tarpu preliminarūs matavimai yra kur kas mažiau tikslūs ir skirtumai tarp turimo sklypo plano ir naudojimo vietovėje dideliems sklypams gali siekti iki keliasdešimties metrų.
Iš esmės jei jūs turite preliminariai matuotą sklypą jo plotas daugeliu atveju nėra tas, kuris yra nurodytas ant jūsų plano ar nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo.
Preliminariai matuoto sklypo plotas kinta tam tikrose paklaidos ribose ir tai priklauso nuo daugelio veiksnių, kuriuos smulkiau aptarėme aukščiau esančiame video. Pradėjus atlikti kadastrinius matavimus anksčiau nei kaimyniniai sklypai yra didesnė tikimybė atkurti juridinį disponuojamo sklypo plotą.
Taip pat derėtų paminėti, kad kadastriniai matavimai atlikti ne LKS 94 koordinačių sistemoje (vietinėse ir sąlyginėse sistemose) dažnu atveju turėtų būti tikslinami. Nors plotas gali pakisti nedideliu dydžiu iki 1/1000 nuo sklypo ploto, tačiau galimi sklypų „persislinkimai“ ir sklypo naudojimas vietovėje gali skirtis nuo planinės medžiagos ir nuo sklypo ribos esančios RC žemėlapyje ar vietovėje. Šie netikslumai atsiranda dėl konvertavimo klaidų, bei dėl tuometinių kadastrinių matavimų specifikos nuo tvirtų punktų, bei kitų vietovės objektų. Apibendrinant reiktų pasakyti, kad visi projektavimo darbai dabar yra atliekami LKS 94 sistemoje ir atsižvelgiant į tai, kad preliminarios sklypų ribos, sąlyginėje ir vietinėje sistemoje atliktų kadastrinių matavimų ribos daugeliu atveju VĮ Registrų centro žemėlapyje yra įklotos netiksliai, reiktų projektavimo ir statybos darbus atlikti tik sklypuose, kuriems atlikti kadastriniai matavimai ir tik tiems kurie atlikti LKS 94 sistemoje.
Jei kadastriniai matavimai atlikti vietinėje ar sąlyginėje sistemoje reikalingas matininko planinės ir faktinės žemės sklypo ribų įvertinimas vietovėje ir kai kurias atvejais nauji kadastriniai matavimai LKS 94 sistemoje. Priešingu atveju gali kilti didelių nesusipratimų, papildomų laiko ir piniginių kaštų, bei teisinių pasekmių.
Kada būtina atlikti kadastrinius matavimus?
Įregistruotus Nekilnojamojo turto registre žemės sklypus padalijant, atidalijant, sujungiant ir atliekant jų amalgamaciją;
Keičiant įregistruotų Nekilnojamojo turto registre žemės sklypų, kurių ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, išskyrus šių Nuostatų 541.3 punkte nurodytus atvejus;
Formuojant valstybinės žemės sklypus (išskyrus žemės sklypus, formuojamus iki 2011 m. gruodžio 31 d., nuosavybės teisėms atkurti ir asmeniniam ūkiui kaimo gyvenamosiose vietovėse);
Perleidžiant kitų asmenų nuosavybėn miestuose esančius privačios žemės sklypus (jų dalis), kurių ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose;
Jeigu žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti pastatai ar iškasti tvenkiniai, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai (išskyrus tuos atvejus, kai dėl rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų pastatų arba inžinerinių statinių žemės sklypo užstatymo plotas ir statinių forma (konfigūracija) nepasikeičia). Šiuo atveju žemės sklypo kadastro duomenys privalo būti pakeičiami ne vėliau kaip iki statinio, kurio statybos (rekonstravimo, kapitalinio remonto) darbai užbaigti, įregistravimo arba statinio kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre, išskyrus tuos atvejus, kai statinio statytojui nuosavybės teise nepriklausančiuose žemės sklypuose esantys statiniai rekonstruoti, kapitališkai remontuoti ar pastatyti nauji tenkinant viešąjį interesą – Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytoms reikmėms. Tokiu atveju atnaujinti žemės sklypo kadastro duomenys kadastro tvarkytojui gali būti pateikiami po statinio kadastro duomenų įregistravimo ar pakeitimo Nekilnojamojo turto registre;
Žemės sklypo savininkui ar valstybinės žemės naudotojui pageidaujant, norint tiksliai žinoti savo disponuojamos žemės ribas (dažnai preliminariai matuotų sklypų planai neatitinka faktinio naudojimo, riboženklių netikslumai būna nuo vieno iki keliasdešimties metrų.
reikalingi dokumentai:
- Preliminarus žemės sklypo planas;
- Jeigu sklype yra statiniai- statinių pastatų išdėstymo schema;
- Sodų sklypams papildomai : galiojančio generalinio plano ištraukos (kreiptis į savivaldybę arba sodų pirmininką ) , sodų pirmininko telefono nr.
Paslaugos atlikimo terminas nuo 2 sav iki 1,5 mėn.
Pastatų (statinių) kadastriniai matavimai
Pastatų kadastriniai matavimai
Kadastriniai matavimai atspindi daikto dydį, fizinę būklę, turto vertę, buvimo vietą (adresą) ir kitus objekto rodiklius, taip pat fiksuojamus nekilnojamojo turto pakitimus. Statinių (pastatų, patalpų) kadastriniai matavimai atliekami statiniams (juos pastačius, rekonstravus, kapitališkai suremontavus ar kitaip pertvarkius), kuriems Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka privalomas statybos leidimas ir pripažinimas tinkamais naudoti.
Butai, patalpos, bendrabučiai
- Butų (patalpų) kadastriniai matavimai atliekami naujai pastatytuose namuose (daugiabučiuose ar dvibučiuose) arba senos statybos namuose.
- Naujos statybos daugiabučiuose namuose butų (patalpų) kadastriniai matavimai atliekami kai namo baigtumas neatitinka buto (patalpos) baigtumo (pvz. butas (patalpa) buvo pirktas kai namas dar buvo nebaigtas, o namą pridavus 100% baigtumu butų (patalpų) kadastrinius matavimus turi atlikti pats buto savininkas).
- Dvibučiuose namuose pirmą kartą matuojant pastatą pirmiausiai atliekami viso pastato kadastriniai matavimai ir po to formuojamos atskirų butų bylos. Kai namo matavimai atlikti galima matuoti ir kiekvieną butą atskirai.
- Senos statybos daugiabučiuose namuose butų (patalpų) matavimai atliekami padarius remontą, rekonstravus ar atlikus kapitalinį remontą buto (patalpos).
reikalingi dokumentai:
- Sena buto kadastrinių matavimų byla;
- Buto nuosavybės pažymėjimas;
- Buto remonto/rekonstrukcijos/kapitalinio remonto projektas ir leidimas.
Paslaugos atlikimo terminas nuo 3 d iki 2 sav.
Gyvenamieji pastatai, sodo namai
Gyvenamųjų namų kadastriniai (kadastro) matavimai atliekami pastačius naują namą ar rekonstravus/suremontavus jau pastatytą ir įregistruotą seną gyvenamąjį namą.
Statant naują namą ir norint jį įkeisti bankui kadastriniai matavimai dažniausiai atliekami kelis kartus:
- Pastačius pamatus (baigtumas apie 7%-10%);
- Pastačius namo karkasą (baigtumas apie 50%-80%);
- Pabaigus namo įrengimą (baigtumas 100%).
- Naujos statybos gyvenamųjų namų kadastrinius matavimus galima atlikit kai būna pastatyti namo pamatai. Pirmas etapas – „pamatų kadastriniai matavimai“ atliekami tik tuo atvejų kai galima apskaičiuoti pamatų tūrį – yra įrengtas rostverkas virš gręžtinių pamatų arba sudėti pamatiniai blokai, kaip pamatai yra juostiniai (turi būti suformuotas uždaras kontūras ir pamatai turi būti iškilę iš žemės paviršiaus). Atlikus pamatų kadastrinius matavimus namo baigtumas būna apie 7%-10%.
- Antras etapas – nebaigtos statybos registravimas atliekamas kai būna pastatyta didžioji dalis namo, tačiau namas dar nėra pilnai baigtas. Kuo namas būna daugiau pastatytas, tuo didesnis namo baigtumas. Tuo pačiu didėja ir namo vertė.
- Trečias etapas – pabaigto namo kadastriniai matavimai atliekami kai namo statyba yra visiškai užbaigta ir norima namą priduoti statybų inspekcijai ir užsiregistruoti 100% baigtumą VĮ „Registrų centre“.
Atlikus nebaigto statinio kadastrinius (kadastro) matavimus užsakovas gauną kadastrinių matavimų bylą, su kuria turi kreiptis į Statybų inspekcija, kartu pateikdamas ir pastato projektą bei, kontrolinę geodezinę nuotrauką. Statybų inspekcija patikrina pateiktus dokumentus ir išduodą pažymą apie nebaigtos statybos atitikimą projektui (pažymą galioja vieną mėnesį). Savininkas teikia kadastrinių matavimų bylą ir statybų inspekcijos pažymą VĮ “Registrų centrui” pastato registravimui.
Pabaigus statyti ar rekonstruoti (remontuoti) namą taip pat reikia statybų inspekcijai pateikti:
- statinio projektą;
- statinio kadastrinių matavimų bylą;
- Pastato kontrolinę geodezinę nuotrauką;
- elektros varžų matavimo aktą;
- pastato energetinio naudingumo sertifikatą;
- kitus statybos inspekcijos pareikalautus dokumentus.
Inspekcija patikrina ar visi dokumentai atitinka projekto sprendinius ir išduoda statybos darbų užbaigimo aktą. Galutiniam pastato įregistravimui savininkas teikia pastato kadastrinių matavimų bylą ir statybos darbų užbaigimo aktą VĮ”Registrų centrui”.
Dvibučių gyvenamųjų namų kadastriniai (kadastro) matavimai atliekami tokiu pat principu kaip ir vienbučių, tačiau atlikus viso pastato kadastrinius matavimus ir gavus pažymą apie statybos darbų atitikimą projektui ar statybos darbų užbaigimo aktą ir užregistravus pastatą VĮ „Registrų centre“ dar sudaromos ir atskirų butų kadastrinių matavimų bylos, kurios taip pat turi būti užregistruotos VĮ“Registrų centre“. Jei butų baigtumai yra tokie patys kaip namo tai statybos inspekcijos dokumentai butų registravimui nėra reikalingi, užtenka tik buto kadastrinių matavimų bylos. Registruojant butus pirmą kartą VĮ „Registrų centre“ turi būti teikiamos abiejų butų bylos kartu.
Sodo namų kadastriniai (kadastro) matavimai atliekami tokiu pat principu kaip ir gyvenamųjų namų, tačiau sodo namams iki 80 kvadratinių metrų bendro vidaus ploto (neskaitant rūsio ir ūkinių pastatų). Reigistravimui nereikalinga statybos inspekcijos pažyma apie nebaigtą statybą ar statybos darbų užbaigimo aktas. Vietoj šių dokumentų savininkas teikia VĮ “Registrų centrui” pastato kadastrinių matavimų bylą ir deklaraciją apie statybos darbų užbaigimą, kuria pasirašo pats savininkas. Jei sodo namas didesnis nei 80 kvadratinių metrų deklaracija turi būti tvirtinama statybų inspekcijoje.
reikalingi dokumentai:
- Namo projektas;
- Sena kadastrinių matavimų byla;
- Statybos leidimas;
- Pastato kontrolinė geodezinė nuotrauka;
- Namo/žemės sklypo nuosavybės pažymėjimas;
- Žemės sklypo geodezinių matavimų planas.
Palėpių matavimas ir dalių paskaičiavimas
Palėpių kadastriniai matavimai ir dalių paskaičiavimas atliekamas vieno iš savininkų prašymu.
Atlikus palėpės kadastrinius matavimus nustatomas tikslus patalpos plotas, kuris išdalinamas visiems namo savininkams proporcingai jų turimo buto plotui (sudaromas palėpės dalių paskaičiavimo projektas).
reikalingi dokumentai:
- Namo gyventojų sąrašas iš Vį“Registrų centras“;
- Palėpes kadastrinių matavimų byla ir nuosavybės pažymėjimas (jau registruotai palėpei).
Komerciniai ir pramoniniai pastatai
Atliekame visų tipų (komercinių, administracinių, sandėliavimo ir kitų paskirčių) naujų ir senų negyvenamųjų pastatų kadastrinius matavimus.
Kadastro darbų pradžiai reikalingi dokumentai:
- Statinio projektas;
- Statybos leidimas;
- Žemės sklypo kadastrinių matavimų planas;
- Pastato geodezinė (kontrolinė) nuotrauka;
- Pastų ir/ar žemės sklypo nuosavybės pažymėjimas.
Inžineriniai tinklai
Inžinerinių tinklų kadastriniai matavimai atliekami naujai pastatytiems ir jau esamiems inžineriniams tinklams.
reikalingi dokumentai:
- Inžinerinių tinklų išpildomoji nuotrauka (kontrolinė geodezinė nuotrauka) nesenesnė nei 1 metai ir suderinta su savivaldybės įgaliotu asmeniu,
- Statinio projektas ir statybų leidimas,
- Sena kadastrinių matavimų byla.